
Kaskart, prieš keliaujant skiepyti savo lėliuko, kyla tie patys klausimai: reikia ar nereikia? Bijoti gresiančių infekcijų, ar grėsmė nereali? Kas privaloma, o kas – nebūtina? Gydytojai spaudžia skiepytis, o atsiliepimų girdėjau visokių, todėl nutariau nuodugniai pasidomėti ir susidaryti savo nuomonę. Nemažai informacijos suteikė ir mūsų šeimos gydytoja, kuri yra ir artima mano draugė.
Teko skaityti, kad, pvz., JAV nepaskiepytų vaikų net nepriima į mokyklą. ES be privalomųjų skiepų kartais nepriima į kokį nors darbą – pavyzdžiui, viešbučiuose ar senelių namuose. Gerai, kad Lietuvoje tėvams suteikiama daugiau laisvės. Vis dėlto – tam, kad teisingai šia laisve pasinaudotume, turime ir nemažai išmanyti. Šiandien tokios sąvokos kaip raupai ar tuberkuliozė nebeskamba taip gąsdinamai, kaip mūsų močiutėms. Bet, pavyzdžiui, tymai iki šiol yra viena didžiausių vaikų mirties priežasčių, nors vakcina nuo šios ligos buvo išrasta dar 1963 metais. Pasaulio sveikatos organizacija rašo, kad apie 10 proc. vaikų iki penkių metų miršta nuo tymų. Taigi skiepyti mažiuką ar ne – klausimas ne iš mados srities.
Gink Dieve nenorėčiau savo vaikui be atodairos leisti chemiją papunkčiui sekant Sveikatos ministerijos valdininkų sudarytą planą. Bet rizikuoti jo gyvybe vien dėl to, kad papūtė nauja ekologinė mada – irgi ne mano stilius. Europiečiai iš tikrųjų seniai nebematę didžiųjų epidemijų protrūkių, bet mes su šeima nemažai keliaujame ir sutinkame žmonių iš įvairiausių pasaulio šalių. Galiausiai – tuberkulioze ar kita infekcija užsikrėtęs keliautojas iš Afrikos ar Azijos gali apčiaudėti mano mažuosius tiesiog prekybos centre prie namų. Kai į ES masiškai plūsta darbo ieškantys imigrantai, kaip galiu žinoti, kad mano šeimai pavojus negresia? Mano giminaitė vaikystėje sirgo kokliušu – liga siaubinga, bet šiaip ne taip ją pavyko išgelbėti. Deja, pasekmės jaučiamos iki šiol – vis kosti, krenkščia, padidėjo polinkis sirgti tuberkulioze. Manau, kad šiuo atveju vakcina – vienintelis būdas apsaugoti vaiką tiek nuo sunkios ligos, tiek nuo jos pasekmių. Šiuolaikinio miestiečio imunitetas neišvengiamai susilpnėjęs dėl daugybės priežasčių – maisto, užteršto oro, konservantų kosmetikoje ir kitų.
Ar daug jūsų turite galimybę maitintis natūraliu, mamos ūkyje išaugintu maistu? Ko gero, vienetai. Tad tikėtis, kad organizmas „pats su viskuo susitvarkys“ 21 amžiuje yra naivu. Toks yra pasaulis, ir tenka prie jo prisitaikyti. Skiepai nuo gripo ar rotaviruso – pasirinkimo reikalas. Reikia atsižvelgti į įvairias aplinkybes – pavyzdžiui, kiek ir kokio amžiaus vaikų auga šeimoje. Aš savo mažąją skiepijau, nes turime darželinuką brolį. Tačiau jeigu kūdikis auga vienas su tėvais, tuomet šis skiepas, mano galva, nebūtinas. Vis dėlto laikausi nuomonės, kad įgyti imunitetą nuo didžiųjų baisiųjų infekcijų yra neginčytinai svarbu.